Arvydas Vasiliauskas
Jau praėjo ne mažai laiko nuo tada, kai pirmą kartą pradėjau dirbti su virvėmis, laipioti bei šokinėti, todėl manau šis straipsnis ir sukaupta asmeninė patirtis apie šuolių saugumą daugeliui duos daug naudos.
Daugelis klausia manęs, kaip ateiti į šį sportą. Dabar pateiksiu kelis patarimus. Iš pradžių reikia gerai apmąstyti ar to man reikia, nes šis sportas yra skirtas toli gražu ne kiekvienam. Reikia įvertinti savo sugebėjimus ir sveikatos būklę.
Susirasti profesionalią komanda, su kuria galima atlikti savo pirmąjį šuolį ir dar karta apgalvoti ar tai ką padariau man patiko ir tam galiu paskirti savo laisvalaikį. Prisiminti, kad šis sportas yra labai pavojingas, kartais nelegalus. Pagalvoti apie finansus, nes sportas nėra iš pigiųjų. Taip pat papasakoti artimiesiems apie tai, kuo ruošiatės užsiimti. Gerai susipažinti su įrangos panaudojimu bei šuolių saugumu.
Kalbėti apie šuolių saugumą reikia pradėti nuo pačios pradžios, tai yra naudojamos įrangos. Šuoliams yra naudojama alpinistinė įranga ir standartiniai alpinistiniai apraišai. Yra tekę matyti, kaip kai kurie šuolininkai naudoja tik apatinius apraišus. Šioje vietoje esu labai kategoriškas ir esu ne kartą girdėjęs kaip žmonės iškrenta iš apatinių apraišų, net ne šuolio metu, o atlikdami pagalbinius darbus, kitas pavojus tas, kad nenaudojant viršutiniu apraišų yra rizikuojama pažeisti nugarą. Renkantis apraišus būtina, kad jie atitiktų UIAA saugumo standartus. Pirkdami taip pat turite pasidomėti ar apraišai atlaiko smūgi ne mažesnį kaip 15kN, viršutiniai – ne mažiau kaip 10kN. Taip pat yra tekę matyti šuolininkų ir laipiotojų naudojančių savo apraišus labai dažnai ir jų reguliariai netikrinančiu. Apraišai kaip ir visi kiti tekstilės gaminiai dėvisi, todėl būtinai turi būti prižiūrimi ir keičiami ne rečiau, kaip 3 metai.
Virvė yra pats svarbiausias dalykas šuoliuose, todėl jai turi būti skiriamas didžiausias dėmesys. Kaip jau žinot, šuoliams yra naudojamos tik dinaminės virvės diametru ne plonesnės, kaip 10,5-11mm. Svarbiausia, niekada nenaudokite vienos virvės, niekas niekada negali garantuoti, kad gamybos procese nepadarytas brokas, ar atsitiktinai nepatikrinę jos kokybės atliekate šuolius. Apsauginė virvė šuolio metu visada turi būti šiek tiek palaida, ji neturi gauti smūgio, nes jei virvės bus vienodo ilgio nebus gaunamas norimas rezultatas, smūgis bus didesnis. Svarbiausia, virvė turi būti nuolat tikrinama po šuolių, pastebėję bent kokius pakitimus ant virvės šarvo nedelsiant ją keiskite. Niekada šuoliams nenaudokite statinių virvių, tai būtų tas pats kas šokti ant troso, be jokio tamprumo, tai mirtinai pavojinga. Tvirtinant virvę prieš šuolį būtina žinot, kad virvė turi būti izoliuota nuo trinties, tam tinka bet kas, kas atsparu trinčiai (priešgaisrinės žarnos, laistymo žarnos ir t.t.).
Teoriškai šuolį su virve galima atlikti nenaudojant jokių „metalų“, bet profesionaliuose šuoliuose jūs neišsiversite be karabinų, pakilimo įtaisų, skridinių, įv. tipo blokantų, saugos ir nusileidimo įtaisų ir t.t. Patartina šuoliams naudoti tik labai stiprius karabinus, nes kaip parodė daugelio laipiotojų bei alpinistų patirtis, tai kas užrašyta ant karabino apie jo atlaikymo galimybes ne visada atitinka tikrovę. Todėl rekomenduoju naudoti 50kN karabinus šuolio metu.
Pagalbiniams darbams tinka ir kiti karabinai. Svarbiausia paminėti, kad visa įranga turi būti sertifikuota ir tik įmonių gaminančių įranga alpinistams. Tvirtinimuose ir savisaugoje neišsiversime be įvairaus ilgio kilpų, kilpos taip pat turi būti apsaugotos nuo trinties tvirtinimo vietose ir turi atlaikyti smūgį ne mažesnį kaip 22kN. Retai matomas šuolininkų su virve tarpe yra šalmas, jis tikrai nepamaišo, bet kokiame ekstremaliame sporte.
Mazgus dažniausiai naudoju dviejų tipų: aštuoniukę arba dviguba aštuoniukę, dar vadinamą zuikio ausimis. Šie mazgai ypatingi tuo, kad mažiausiai silpnina virvę, bei gerai užsiveržia. Svarbiausia mazgą surišti taisyklingai, taip bus ne tik saugiau, bet ir po šuolių lengviau atrišti. Šuolių metu patartina mazgus nuolat tikrinti ir kas keli šuoliai juos perrišti iš naujo kitoje vietoje.
Visa įranga turi būti laikoma sausoje, vėsioje vietoje. Virvėms kenkia ultravioletiniai saulės spinduliai bei drėgmė, todėl stenkitės ją laikyti kuo toliau nuo šių neigiamų veiksnių. Karabinai ir kiti metalai turi būti apsaugoti nuo smėlio, purvo ir vandens, nes tai taip pat gali atsiliepti jų tarnavimo laikui.
Šuolių fizika yra paremta „fall faktoriumi“ (kritimo faktorius), kuo jo koeficientas didesnis tuo smūgis šuolio metu didesnis. Kritimo faktoriaus koeficientas yra nuo 0 iki 2. Jį paskaičiuoti ganėtinai lengva , iš patirties sakau, kad pats minkščiausias smūgis būna tuomet, kai „fall faktorius“ yra tarp 0,1 ir 0,5, todėl šuoliai turi būti paremti sūpynių principu. Kai koeficientas yra tarp 1 ir 2 yra didelė rizika susižeisti arba žūti.
Dabar pabandysiu nupasakoti patį paprasčiausia tvirtinimo būdą. Tvirtindami virve prie tilto atbrailos visų pirma įvertinkite jos tvirtumą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 25kN (1kN ~102kg), tvirtinkite kilpomis, geriausia iš 3 taškų.
Kilpos turi būti izoliuotos, niekada nekabinkite virvių ant to pačio tvirtinimo taško, tvirkinkite ant skirtingų. Ant kilpų kabantys karabinai turi būti du ir susukti į priešingas puses tam, kad virvė atsidūrusi trumpoje karabino ašyje jo nesulaužytų. Toliau rišame mazgus pagrindinei ir apsauginei virvėms. Abi virvės turi būti izoliuotos nuo trinties.
Tikrinkite tvirtinimą kelis kartus, didelį dėmesį skirkite karabinams, stebėkite ar jie tikrai užsukti. Toliau žmogus turi nusileisti virve žemyn ir pažymėti taip vadinamus „dead line‘us“ (galutinius taškus) pagrindinei bei atsarginei virvėms. Čia reikia žinoti kad šokant virvė dar labiau išsitemps todėl riškite aukščiau. Atlikus visus darbus geriausia iš pradžių mesti svori ir stebėti trajektoriją bei tvirtinimo taškų darbą. Prieš tai reikia apgalvoti ar žmogų bus galima greit nuleisti ar pakelti įvykus neplanuotai situacijai. Ir dar būtinai prisiminkite, kad ir kokia būtu gera įranga, ją panaudojus neprotingai ir be patirties rezultatas gali būti tragiškas.